Vertinant įstiklinimą energijos taupymo požiūriu, lemiamą vaidmenį vaidina tai, kokiu būdu atsiranda šilumos nuostoliai per stiklo paketą.
Didžiausia dalis iš patalpos išeinančios šilumos patenka ant vidinio stiklo paketo stiklo paviršiaus, kuris ją absorbuoja. Absorbuota šiluma dėl šilumos laidumo patenka ant vidinio stiklo paviršiaus, besiribojančio su ertme tarp stiklų (sluoksnių), o iš ten įvairiais būdais perduodama tolyn (žr. Pav.).
Didžiausia šilumos dalis išspinduliuojama į tarpą tarp stiklų ir patenka vėl ant išorinio stiklo, kita dalis, padedant tarp stiklų esančių dujų molekulėms ir atomams, šilumos laidumo būdu pernešama link išorinio stiklo. Likusioji dalis dėl dujų judėjimo tarp stiklų (konvekcijos) pernešama nuo vidinio stiklo prie išorinio . Šilumos perdavimas per stiklo paketo išorinį stiklą vyksta pagal tą pačią schemą, pateiktą šilumos pernešimo per vidinį stiklą.
Stiklo pakete su paprastais stiklais (be dangos) šilumos perdavimas vyksta dėl šilumos spinduliavimo (≈70%) ir dėl šilumos laidumo bei konvekcijos (kartu paėmus ≈ 30%).
Selektyvinės dangos sumažina šilumos nuostolius dėl spinduliavimo, o inertinės dujos – argonas, kriptonas ir kitos, įtakoja šilumos nuostolius dėl laidumo ir konvekcijos.
Saulės spinduliavimas ir kambario šildymo prietaisų skleidžiamas ilgųjų bangų spinduliavimas apima skirtingus elektromagnetinio spektro bangų ilgius. Tik apie pusė saulės spektro yra regimojoje srityje. Selektyvūs spektrui stiklo paketai atspindi arba sugeria saulės infraraudonuosius spindulius, tačiau praleidžia regimąją šviesą, tuo pačiu sumažindami patalpų kondicionavimo kaštus. Atspindėdami ilgąsias infraraudonąsias bangas, selektyvūs stiklo paketai sumažina šilumos perdavimą dėl temperatūrų tarp vidaus ir išorės skirtumo.