• Susisiekite +370 5 246 13 48
  • Adresas Justiniškių g. 138, Vilnius

Reiškiniai

Stiklo paketuose gali pasireikšti fizikiniai reiškiniai. Visi šie reiškiniai yra būdingi stiklo paketams ir nėra
vertinami kaip trūkumai. Tai:

  • Interferencijos efektas;
  • Stiklo paketo (dvigubo stiklo) efektas;
  • Anizotropija;
  • Kondensato susidarymas;
  • Stiklo paviršių sušlapimas.

Inteferencijos efektas

Stiklo paketuose su poliruotais stiklais, interferencijos efektas gali pasireikšti matomos šviesos spektro zonomis ant
stiklo paviršiaus. Interferencijos efektas atsiranda dėl dviejų ar daugiau šviesos bangų superpozicijos viename taške.
Šis efektas pasireiškia daugiau ar mažiau intensyviomis spalvotomis zonomis, kurios keičiasi paspaudus stiklus. Efektas
gali sustiprėti lygiagrečių stiklo paviršių atveju. Interferencinis reikškinys gali susidaryti atsitiktinai, ir jis
nėra įtakojamas.

Stiklo paketo (dvigubo stiklo) efektas

Stiklo netolygumai hermetiškai užsandarintame stiklo pakete

Hermetiškai užsandarintame stiklo pakete, tarp stiklų yra oro ar kitų dujų tūris.  Dujų ar oro tankis stiklo
pakete yra nustatomas pagal tai, koks yra aplinkos oro slėgis ir temperatūra natūraliomis gamybos sąlygomis. Kai stiklo
paketas yra transportuojamas į kitą vietovę, arba tiesiog pasikeičia oro sąlygos (slėgis, temparatūra), dėl šių
aplinkos pokyčių gali atsirasti slėgių skirtumas tarp stiklo paketo ir aplinkos, dėl ko stiklo paketo stiklai gali šiek
tiek deformuotis t.y. išsigaubti arba įlinkti. To pasekoje gali atsirasti vaizdo per stiklo paketą netolygumai.

Daugkartinis atspindys

Daugkartinis atspindys gali atsirasti keičiantis krintančios šviesos į stiklo paviršių intensyvumui. Šis atspindys gali
būti matomas ypač gerai, jei yra tamsus fonas, arba naudojami stiklai su dangomis. Šis efektas yra visų stiko paketų
fizikinė savybė.

Anizotropija

Anizotropija yra reiškinys, būdingas grūdintiems stiklams dėl vidinių įtempimų, atsiradusių grūdinimo proceso metu. Dėl
anizotropijos gali būti pastebimi tamsūs ratai arba juostos, kurie kinta priklausomai nuo žiūrėjimo kampo, jei stiklai
yra poliarizuotoje šviesoje arba žiūrima per poliarizuotus stiklus.

Poliarizuota šviesa susidaro normalioje dienos šviesoje. Poliarizacijos laipsnis priklauso nuo oro sąlygų ir saulės
padėties. Dvigubo lūžio efektas yra ryškiau matomas žiūrint į stiklus smailiu kampu arba fasaduose, kur stiklo paketai
sumontuoti stačiu kampu.

Kondensato susidarymas

Kondensatas gali susidaryti ant išorinio stiklo paviršiaus, jei stiklo paviršiaus temperatūra žemesnė už aplinkos oro
temperatūrą. Kondensato susidarymas ant stiklo paketo išorinio paviršiaus yra sąlygojamas stiklo paketo šilumos
perdavimo koeficientu, santykine oro drėgme, oro srautų judėjimu prie stiklo paviršiaus, bei lauko ir vidaus oro
temperatūra.

Kondensatas ant išorinio stiklo paviršiaus, patalpos viduje, dažniausiai susidaro dėl nepakankamo oro judėjimo prie
stiklo paviršiaus, pvz. dėl užuolaidų, žaliuzių, gėlių vazonų, nepalankiai išdėstytų radiatorių ir pan.

Atskirais atvejais stiklo paketuose su gera šilumine izoliacija kondensatas gali susidaryti ant išorinio stiklo
paviršiaus iš lauko pusės, kai aplinkos santykinė lauko oro drėgmė aukšta, bei lauko temperatūra aukštesnė nei stiklo
paviršiaus.

Stiklo paviršių sušlapimas

Vandens sukibimas su išoriniu stiklo paviršiumi stiklo pakete gali skirtis dėl volelio, pirštų, etikečių, popieriaus
tekstūros, vaakuminių čiulptukų, sandarinimo medžiagų likučių, poliravimo ir kitų priemonių naudojimo žymių ant stiklo
paviršiaus. Skirtingo šlapumo zonos gali aiškiai matytis, kai stiklai sudrėksta dėl rasojimo (kondensato), lietaus arba
plaunant langus.

Stiklo spalvos pakitimai

Visos medžiagos, naudojamos stiklinimo produktų gamybai, turi sau būdingą, nuo žaliavų priklausančią spalvą, kuri tampa
vis labiau pastebima didėjant storiui. Stiklai su specialia danga yra naudojami energijos taupymo reikalavimams
užtikrinti. Stiklas su danga taip pat turi sau būdingą spalvą. Ši spalva dėl optinių sąlygų (šviesos pralaidumo ir
atspindėjimo, žiūrėjimo į stiklą krypties) gali skirtis. Spalvos intensyvumo svyravimai galimi dėl geležies oksido
kiekio stikle, padengimo proceso, pačios dangos, stiklo storio svyravimo, stiklo įstatymo vietos ir viso to negalima
išvengti. Kai gaminami papildomi stiklo su danga užsakymai, neįmanoma garantuoti, kad spalva bus visiškai identiška dėl
priežasčių, susijusių su gamybos technologija. Šio pobūdžio spalvos pakitimai neturėtų būti laikomi pagrindu
pretenzijai.

Stiklo paviršiaus pažeidimai

Stiklo paviršius gali būti pažeidžiamas mechaniniais, terminiais ir cheminiais veiksniais.

Išėsdinimas šarminėmis medžiagomis

Šarminės medžiagos, išplautos iš betoninių paviršių bei patekusios ant stiklo ar užtiškęs
kalkių ir cemento skiedinys, gali stiklą išėsdinti.

Vykstant statyboms, jau sumontuoti stikliniai paviršiai turi būti apsaugoti nuo tokių
veiksnių. Ką tik užtiškusios ir dar nesustingusios kalkių ir cemento skiedinio dėmės gali būti nuplautos vandeniu,
o atsiradę stiklo pažeidimai gali būti panaikinti tik specialiomis valymo priemonėmis. Įsisenėję pažeidimai
paprastai nepanaikinami.

Suvirinimo lašai ar kibirkštys nuo šlifavimo ir pjovimo diskų

Jei suvirinimo ar šlifavimo darbai yra atliekami netoli įstiklintų paviršių, suvirinimo lašai
ar karštos šlifuotos dalelytės gali prasiskverbti į stiklą. Nuvalius jų likučius nuo stiklo, ant paviršiaus lieka
mikroįtrūkimai.

Fasadų valymo veiksniai

Fasadai, ypač mūrijamų pastatų, statybos darbų metu dažnai užsiteršia, apsitaško. Tuomet
stiklo paviršiai paprastai valomi fasadų valymo priemonėmis, turinčiomis hidrofluoro rūgšties, galinčios pažeisti
stiklo paviršių. Vykstant statybiniams darbams, stiklus uždengus plastikine plėvele, to būtų galima išvengti.

Įstiklinimo elementai turėtų būti apsaugoti nuo tokio pobūdžio pažeidimų, nes atsakomybė už
juos tenka statybos rangovui.
Dėl visų įmanomų stiklo paviršių pažeidimų įvairovės yra neįmanoma duoti visapusiškai išsamaus apsauginių priemonių
sąrašo. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti riziką ir pritaikyti atitinkamas apsaugos priemones.

Stiklo paketų
vizualiniai defektai ir jų nustatymas

Tikrinant defektus, svarbiausia yra bendras vaizdas per stiklo paketą, t.y. žiūrėjimas į
foną už jo, o ne į atspindžius. Galimi neatitikimai nėra specialiai aprašomi ar apibūdinami.

Stiklo gaminių patikrą, pagal žemiau pateikiamą lentelę, reikia atlikti maždaug iš 1 m atstumo nuo apžiūrimo
paviršiaus, tam tikru stebėjimo kampu, kuris atitinka visuotinai priimtam patalpų naudojimui. Patikra vyksta prie
išsklaidytos dienos šviesos (pvz. prie debesuoto dangaus), be tiesioginių saulės spindulių ar tiesioginio dirbtinio
apšvietimo.